- užminti
- 2 užmiñti, ùžmena, ùžminė
1. intr., tr. R paminėti, kad atsimintų, priminti: Aš galiu ažmiršt, tai tu ažmiñk, kad pasimč pinigų Ds. Neužmiñk man jos pravardės! Skr. Tik vaikams neužmiñk aplei saldainius Skdv. Gerai, kad ažùminei, būč ažmiršus Sdk. Aš ùžminiau tei kai kvaila tų grybų, o daba gaunu nešt Jrb. Gaspadorius kasės galvą ir užminė apie šaltį Sz. | refl. intr., tr.: Nuostabu: ničniekas neužsimena, ar graži; visiems terūpi, ar gera, ar sutiks su šešiūru ir anyta Vaižg. Apie Bartkų nė vienas gyventojas nebuvo užsiminęs ištisus metus J.Marc. Kad ji tau būt ką užsiminus, nors blogą žodelį! Pl. Buvo beužsìmenanti, ale paskui vėl nutilo Skr.
2. tr. N užduoti spėti (mįslę): Aš užminsiù mąslę, o tu ar atminsi? Pkr. Karaliūnaitė tokį žentą ims, katras jai užmins mįslę, o ji neatmins (ps.) Brt. Oi žente, vaike, užminsiu mįslelę NS366. Užmysiu mąslę (dial. mūslę), pakarsiu pūslę, kas tą mąslę atmỹs, to žarnos išlįs Kč.
3. tr. atspėti: I tamsta negalit užmiñti, iš kokio medžio Vgr.
4. tr. Ign atminti: Nežùmenu visa Arm. Tu padėdinėk man ažumiñt Dv. Negreitai užmena ir kitus SPI248. | refl. tr., intr.: Aš buvau užsimìnęs labai gražią giesmę Azr. Aš da užsimiñčiab, kad rytoj ateitumbe Aps.
◊ mį̃slę užmiñti suteikti rūpesčio: Ažuminė Jurgelis martelei mįslę Ds.\ minti; antminti; atminti; įminti; išminti; numinti; paminti; praminti; priminti; suminti; užminti
Dictionary of the Lithuanian Language.